Pamlik ligą savo. Additions.

Destruktyvios mintys

Puikybė, egoizmas

Puikybė arba savojo reikšmingumo pojūtis, yra kančių, ligų, dažnai neišgydomų, ir mirties priežastis. Puikybė – visų pragaištingų minčių ir emocijų šaltinis.

Kai žmogus save vertina aukščiau arba žemiau už kitus, tai jis pradeda smerkti, niekinti, neapkęsti, erzintis, reikšti pretenzijas. Pranašumo jausmas gimdo aroganciją ir norą žeminti. Savojo reikšmingumo jausmas gimdo didžiulę pasąmoninę agresiją, kuri vėliau grįžta pačiam autoriui.

Išdidus žmogus niekaip negali ir nenori priimti skausmingų situacijų, tai yra tų situacijų, kurios neatitinka jo lūkesčių. Jis tvirtai tiki, kad jo pasaulėžiūra yra tiksliausia ir geriausia. Jis sieka aplinkinį pasaulį pajungti sau, dažnai tam naudoja prievartą. Todėl jei pasaulis pasirodo esąs kitoks, nei kad jis yra įsikalęs sau į galva, tai jo sieloje kyla agresyvių emocijų banga. O tai savo ruožtu sukelia įvairias ligas ir netgi mirti.

Kritika, pretenzijos ir nepasitenkinimas

Kritika -  neigiamas vertinimas ir trūkumų išryškinimas, tai neigiama nuomonė apie kitą žmogų. Kritika – viena puikybės išvestinių.

Žmonės, kurie nuolat kitus kritikuoja arba bara, nori, kad visi atitiktų jų pasaulio bei moralės modelį. Jie įsitikinę, kad jų nuomonė teisingiausia. Tačiau jie klysta. Tokie žmonės tiesiog užmiršta arba nežino, kad gyvena tik savo pasaulyje. Ir savo kritinėmis mintimis jie išreiškia nesutikimą su kito žmogaus pasauliu. Pasąmoniniame lygmenyje jie atakuoja kitus žmones. Tos mintys paleidžia naikinimo programą tam, į ką jos nukreiptos. Atitinkamai paleidžiama atsakomoji susinaikinimo programa.

Savo pasaulį mes kuriame patys, o tai reiškia, kad į savo gyvenimą pritraukiame tam tikrus žmonės ir situacijas. Kokią mes turime teisę kritikuoti kitus? jeigu jums nepatinka kito žmogaus elgesys, pažvelkite į savo vidų - šis elgesys nesvetimas ir jums. Juk panašus pritraukia panašų. Išorinė situacija - tai mūsų įsitikinimų, mūsų minčių atspindys. Todėl, nesutikdami su kitais žmonėmis, jūs puolate save.

Smerkimas

Smerkdami žmogų, mes priskiriame jam savo pačių ydas. Juk mes bendraujame ne su žmogumi, o su tuo jo įvaizdžiu, kurį esame susikūrę savo pasąmonėje.

Situacija: su savobičiuliu jūs seniai nesimatėte. Per tą laiką jis galbut labai pasikeitė, tačiau jumyse dar tebėra senas jo įvaizdis. Jis ir valdo situaciją.

Jei mes ką nors smerkiame, tai netrukus patys tampame tokie patys.

Panieka

Jei jūsų pasąmonėje esama paniekos ir smerkimo, tai tokiais jausmais bei emocijomis jūs į savo gyvenimą traukiate negarbingus ir niekšingus žmones. Visi šie žmonės dėl to egzistuoja jūsų pasaulyje.

Neapykanta

Nekęsdami žmogaus, mes mintimis jo atsikratome: „Tavęs jau nėra.“. Abejingumas – ta pati neapykanta, tik nuslopinta. Jei esate kam nors abejingi, tai reiškia, kad jūs kažkada nekentėte to žmogaus, bet neatleidote, nepadėkojote jam ir nesuvoktėte, kuo jūs jį pritraukėte į savo gyvenimą. O dabar ši neapykanta abejingumo pavidalu giliai glūdi jūsų pasąmonėje ir nuodija jums gyvenimą.

Energetiniame lygmenyje neapykanta yra mirties linkėjimas, o tai jau tikra žmogžudystė.

Neapykanta visu pirma smogia į galvą ir į akis. Epilepsija, Parkinsono liga, paralyžius, galvos traumos ir traumos apskritai, migrena, akių ligos, navikai, sunkūs odos susirgimai. Žmonės naikina vienas kitą pasąmonės lygmenyje, o paskui stebisi, iš kur pasaulyje tiek daug prievartos.

Problemos arba ligos pobūdis priklauso nuo neapykantos stiprumo ir krypties.

Tėvų nekenčiantys vaikai patys kenčia nuo nesutvarkyto asmeninio gyvenimo ir sulaukia tokio paties savo vaikų požiūrio. Jeigu žmogus nekenčia žmonių grupės, visuomenės, šalies, tai kentės ne tik jis pats, bet ir jo vaikai. Vyras, nekenčiantis niekšų ir parazitų, turi sūnų narkomaną. Nekenčianti žmonių moteris turi sūnų žmogžudį.

Suirzimas

Jei suirzimas tęsiasi ilga laiką, tai jis sukelia tam tikrų organizmo sričių susirgimus. Į suirzimą reaguoja kepenys, oda, žarnynas, skrandis, sąnariai ir kiti organai.

Pyktis ir įniršis

Šios emocijos pasireiškia tuomet, kai situacija nebekontroliuojama. Kiekvienas žmogus situaciją nori kontroliuoti – tada jis jaučiasi ramiau.

Jei žmogus nuolat savyje slopina susierzinimą, pykti ir įniršį, tai nukenčia jo kepenys, sąnariai, kvėpavimo organai bei kitos organizmo sistemos. Neišreikšti jausmai pradeda kauptis tuose organuose, kurie yra atsakingi už jų išraišką.

Nuoskauda

Nuoskauda savyje turi slaptą mirties linkėjimą tam žmogui, kuris ją sukėlė.

Kerštingumas

Mes patys į savo gyvenimą pritraukiame skriaudėjus – savo požiūriu į save. Jei jūs tikite savo niekingumu ir pažeidžiamumu, tai ko gi norite sulaukti iš aplinkiniu? Jei jūs iškeliate save virš kitų – tai jus stengsis pažeminti.

Apmaudas

Apmaudas atsiranda dėl to, kad žmonės nesupranta, jog gyvenime nėra nei pergalių nei pralaimėjimų. Yra tiesiog rezultatas. Jis nei geras, nei blogas. Jei rezultatas jūsų neteknina, tai reiškia, kad jūs padarėte kažką ne taip – keiskite savo elgesį, ir rezultatas bus kitoks.

Nusivylimas

Kuo daugiau planuosite, tuo skaudžiau nusivilsite. Planuodami būkute atsargūs. Tiesigo sukurkite pozityvų ketinimą, o paskui leiskite savo pasąmonei ir visatos galioms vykdyti jį pačiais geriausiais būdais.

Apkalbos ir piktos mintys

Kai jūs galvojate apie kitą žmogų, tai tarp jūsų ir to žmogaus nusidriekia informacinis-energetinis kanalas. Jei jūs galvojate arba kalbate blogai, tai nukreipiate savo destruktyvias mintis to žmogaus adresu ir subtiliajame pasąmoniniame lygmenyje galite jam pakenkti ir tuo pat metu, kai kam nors siunčiate negatyvias mintis, jūsų pasąmonėje automatiškai įsijungia susinaikinimo programa.

Apkalbos ir piktos mintys sekina energiją, niokoja kūną, trumpina gyvenimą.

Pagyrūniškumas

Pagyrūniškumas, kaip viena iš puikybės išraiškų, sukelia aplinkiniams žmonėms pavydą ir kitus negatyvius jausmus. Jie nuolat pritrauks tokias situacijas, kuriose kas nors juos stengsis pažeminti.

Pagyrūniškumas – tai nepasitikėjimo savmi ir abejonių savo privalumais bei galimybėmis išraiška. Tai nepilnavertiškumo komplekso požymis. Be to, pagyrūnas tiesiog juokingas. Jis nuolat siekia išsiskirti ir reikalauja dėmesio bei aplinkinių pritarimo.

Kaltės jausmas ir bausmė

Daugelis žmonių mano, kad kaltės jausmas – tai geras jausmas. O žmogus, kaltinantis save – tai geras žmogus, nes jis yra sąžiningas. O jeigu jis yra sąžiningas, vadinasi, jis doras. Tačiau tai absurdas. Būtent tas, kuris kaltina save, yra pats blogiausias ir nedoriausias. Juk jis nuolat kartoja: „Aš blogas, aš negarbingas, aš nedorai pasielgiau.“ Ir tokiomis mintimis jis prisitraukia atitinkamas situacijas. Bausmė dar nė vieno nepakeitė į gerą.

Bausmė moko ko negalima daryti, bet nemoko, koks elgesys yra deramas.

Bausmė ir kaltės jausmas visada susiję su skausmu, kančiomis, nuoskaudomis, pykčiu. Vadinasi, jeigu jūs jaučiatės kalti, tai pasąmoningai traukaite į savo gyvenimą visus šiuos nemalonius ir destruktyvius dalykus. Kaltės jausmas traukia savęs baudimą ir savikritiką, o tai savo ruožtu sukelia skausmą ir kančias.

Labai didelė tikimybė, kad kaltės jausmas pritrauks trauminę situaciją realiame gyvenime.

Žmogus, kuris save kaltina ir baudžia, jaučiasi esąs be galo svarbus. Jis mano, kad nubaudęs save, suteikęs sau skausmo, pakeis visą pasaulį. Vadinasi, kaltės jausme iš pat pradžių slypi agresija aplinkiniam pasauliui.

Biblijoje pasakyta, kad prieš Dievą kaltų nėra. Vadinasi, kaltės jausmas – tai žmogaus pramanas, iliuzija. Tai iliuzija patogu tiems, kurie siekia laikyti žmones tam tikruose rėmuose. Tokiu būdu patogu valdyti. O valdymas prasideda vaikystėje, kai tėvai „auklėja“ savo vaikus, sukeldami jiems kaltės jausmą. Bet jie ir patys buvo panašiai auklėjami.

 Savikritika, saviplaka, nepasitenkinimas savimi, savęs teisimas, savinieka ir neapykanta sau

Tai kitos agresyvaus požiūrio į save atmainos. Žmonės nuolat ieško savyje trūkumų arba save visaip menkina. Jie patys susikuria įvairių nepilnavertiškumo kompleksų, o paskui kenčia nuo jų.

Nesibaigiančios bausmės ir pašaipos slopina vaikų kūrybos troškimą bei norą mokytis, gimdo nepasitikėjimo jausmą, naujovių baimę, mažyliai ima bijoti, kad už bet kokį apsirikimą jiems gali kliūti pylos. Tokiu būdų tėvai atima iš vaikų norą mokytis. O paskui stebisi, kodėl jų vaikas gauna blogus pažymius mokykloje.

Baimė, nerimas, susirūpinimas

Baimė skatina nepasitikėti žmonėmis ir aplinkiniu pasauliu, atsiriboti nuo jo. Tai gimdo uždarumą ir galų gale pasmerkia vienatvei. Baimė pritraukia kaip tik tai, ko mes bijome.

Pagrindinė baimių atsiradimo priežastis yra pasitikėjimo savimi, kitais ir visu pasauliu stoka. Tokie žmonės nuolat laukia iš aplinkinio pasaulio ko nors bloga. Ir sulaukia.

Susirūpinimas ir nerimas – tai blogio linkėjimas asmeniui, kuriuo rūpinamasi. Tai pasąmonės agresija prieš žmogų.

Ką svarbu padaryti neutralizuojant baimę? Išsivaduokite nuo agresyvių minčių, nukreiptų į pasaulį ir į žmones. Prisiminkite situacijas, kuriose jūs smerkėte, nekentėte, niekinote, įsižeidėte. Pradėkite atsipalaiduoti nuo šių minčių. Juk šios mintys – tai mirties palinkėjimas subtiliame informaciniame lygmenyje. O vidinė agresija pritraukia išorinę agresiją.

·         Jeigu jūs bijote vienatvės, vadinasi nepasitikte žmonėmis;

·         Mirties baimė liudija, kad jūsų požiūris į gyvenimą ir mirtį neteisingas;

·         Stiprus prisirišimas – prisirišimas gimdo baimę prarasti tuos daiktus ar žmones, prie kurių žmogus prisirišęs. Būtina suprasti, kad šiame pasaulyje niekas mums nepriklauso, net mūsų mintys. Viskas mums duota iš aukštybių laikinai naudotis, gyvenimas, beje, taip pat.

Visos šio pasaulio vertybės turi būti ne tikslas, o priemonė gyvenimo kelyje.

Tai, kuo jūs naudojatės šiuo metu – mašina, pinigai, santykiai, žinios, gyvenimas – yra dovana. Ji atitinka jūsų mintis ir jūsų tikėjimą. Ją jums dovanojo visata. Kiekvienas gauna tai, kuo moka naudotis, ir būtent tiek, kiek gali pakelti.

Visada turtinga ir visada jums duos tai, kas reikalinga.

Abejojimas ir neryžtingumas

Kiekvienas rezultatas – tai tik rezultatas. Jis nei blogas, nei geras. Mūsų veiksmai visada teisingi. Galiausiai juk nėra nei pargalių, nei pralaimėjimų, nei klaidų. Baikite žaisti žaidimus gerai – blogai, geriau – bogiau. Mes visą gyvenimą mokomės. Iš savo ar kitų klaidų. Kiekviena situacija gali mus išmokyti ko nors pozityvaus. Tai ar verta bandyti iš anksto nuspėti įvykius?

Išmokite priimti nesėkmes kaip pamokas, kaip grįžtamojo ryšio priemones, o kliūtis savo kelyje  - kaip galimybę išbadyti naujoves.

Abejojimas saugo jūsų senus įsitikinimus. Jis perklausia: „Ar jūs įsitikinęs, kad norite pakeisti senas minties formas naujomis?“. Taip klausia kompiuteris: „Ar tikrai norite ištrinti seną informaciją?“ Ir štai čia jūs turite pasirinkimą. Jūs galite grįžti prie senų įsitikinimų, ir tada niekas nepasikeis, arba patvirtinti naujų minties formų teisingumą.

Abejojimas – tai sąjungininkas, besirūpinantis jūsų pasirinkimo teisingumu.

Norint atsikratyti neryžtingumo ir abejojimų, reikia mėginti apie būsimus įvykius galvoti taip: „Bet koks mano veiksmų rezultatas – tai visada teisingas rezultatas, padėsiantis man teisingai elgtis ir toliau. Visos gyvenimo situacijos, kad ir kokios jos bebūtų, man teikia malonumą ir moko pozityvių dalykų.“

Norint atsikratyti neryžtingumo ir abejonių, reikia gyvenimo vadžias turėti savo rankose. Kitaip sakant, prisiimti atsakomybę.

Gailestis

Kai jūs gailitės žmogaus, tai išreiškiate nesutikimą su jo liga, nelaime ir su likimu apskritai. Tuo būdu jūs sukylate prieš visatos jėgas. Rūpinatės žmogaus kūnu, o darote žalą jo sielai. Negi jūs galite žinoti apie užslėptus kito žmogaus ketinimus?

Gailestį jaučia žmonės, kurie nemato ir nenori matyti, kad mes gyvenima teisingame ir harmoningame pasaulyje. Vadinasi, gailėstis – tai puikybės darinys. Jis kyla todėl, kad mes nesuprantame aukštųjų dėsnių ir nežinome savo vietos šiame pasaulyje.  Pagrindinė sąlyga atsikratyti gailesčio – tai tikėjimas visatos teisingumu ir harmonija.

Užuojauta

Šis jausmas kyla drauge su gailesčiu. Gailestis ir užuojauta negali gyventi vienas be kito. Užjausti – tai jauti kartu kančia, kartu kentėti.

Ilgesys, liūdesys, depresija

Depresija sukelia nusloptinas pyktis, neapykanta, susierzinimas, nuoskaudos.

Liūdesys – tai agresijos atspindys, nukreiptas prieš aplinkinį pasaulį ir prieš save.

Daugelis žmonių patiria depresiją dėl vienos vienintelės priežasties: jie gyvena nuobodžiai, beprasmiškai, neįdomiai. Bet juk kiekvienas žmogus pats kuria savo gyvenimą. Nejaugi ašarų liejimu, nuolatiniais skundais aplinkiniu pasauliu, tablečių gėrimu galima padaryti gyvenimą įdomų?

Beprasmiška ir kvaila gailėtis praeities ir gyventi praeitimi. Gailestis – tai agresija, nukreipta prieš Dievą, visatą, prieš patį save. Juk mes patys su Aukščiausiųjų Jegų pagalba kuriame tas ar kitas gyvenimo situacijas.

Besotystė, rajumas

Apsiryjimas – tai didžiulė agresija prieš gyvąją ir negyvąją gamtą, prieš organinį ir neorganinį pasaulį.

Savanaudiškumas, šykštumas, godumas

Savanaudiškumas slepia savyje kitų pasaulių naikinimo programą. Jūs norite spręsti savo problemas pamindami kitų žmonių interesus. Tada prasideda jūsų informacinių-energetinių struktūrų deformacija. Pavojingai paveikiama psichika ir akys.

Veidmainystė

Veidmainiškas žmogus kalba ir demonstruoja viena, o galvoja ir daro kita. Nuo bendravimo su tokiais žmonėmis dažnai ima skaudėti galvą. Tai įvyksta todėl, kad žmonės, bendraudami vienas su kitu, priima informaciją mažiausiai dviem lygmenimis: sąmoningai ir pasąmoningai. Į sąmonę patenka viena informacija, o pasąmonė priima visai kitą informaciją. Žmogus bando suderinti nesuderinamus dalykus. Rezultatas – galvos skausmas arba bloga nuotaika.

Veidmainystės priežastis yra nepasitikėjimas savimi ir aplinkiniu pasauliu. Veidmainis netiki, kad jis ką nors gali gauti būdamas nuoširdus ir atviras.

Melas, apgaulė

Melo pasekmės – tai aplinkinių nepasitikėjimas.

Jeigu žmogus prisiima sau atsakomybę būti vaiko tėvu, tai tarp jo ir vaiko atsiranda energinis tiltas, kitaip sakant, energiniame lygmenyje jie – vientisa visuma. Ir nesvarbu, kaip tėvai gavo kūdikį. Ju ksvarbu ne fizinė, bet dvasinė giminystė.

Visi moklso atradimai, visos pasaulio sandaros teorijos – tai tik etapai Tiesos pažinimo kelyje, kelyje Dievo link.

Pavyduliavimas

Pavyduliavimas visų pirma „muša“ per galvą, kadangi pagrįstas neapykanta. Tėvų pavyduliavimas gali sukelti rimtų ligų vaikams. Pavyduliavimas yra kompleksinis jausmas, susidedantis iš pykčio, rūstybės, neapykantos, nuoskaudos, abejonės, gailesčio sau ir nepasitikėjimo savimi, paniekos. Jeigu žmoguje yra nors lašas pavyduliavimo – tuoj bus meilės trikampis.

Pavyduliavimas niekada nepadarė santykių tvirtesnių. Priešingai – jis užmuša meilę. Neapykanta ir meilė nesuderinami. Pavyduliavimas, tai požymis, kad jūsų netenkina esami ryšiai. Negalima elgtis su artimu žmogumi kaip su nusoavybe. Mums šiame pasaulyje niekas nepriklauso. Artimas žmogus neprivalo būti jūsų gyvenimo tikslas. Tai ne tikslas – tai priemonė jūsų jausmams išreikšti. „nukelkite jį nuo pjedestallo“ ir pastatykite greta savęs.

Kiekvienas žmogus iš prigimties vienišas šiame pasaulyje ir kiekvienam iš mūsų priklauso visas pasaulis. Visata duoda galimybę, dovaną, gyventi kartu su artimu žmogumi. Priimkite šią dovaną su dėkingumu ir elkitės su ja atsargiai. Trvirtinkite ryšius tobulėdami patys, o ne agresija ar neapykanta, nukreipta į įsivaizduojamą ar realų varžovą. Gerbkite artimo žmogaus individualumą ir prisiminkite: negalima prarasti to, kas jums nepriklauso!

Panašus pritraukia panašų. Jeigų jūs žvalgotės į kitus arba jaučiate seksualinį potraukį kitiems, tai jūsų artimas žmogus  pasąmonėje jau žino apie tai, tik kol kas to nesuvokia. Ir greitu laiku gali pasielgti taip pat.

Žmogus, galvojantis, kad jam kažko trūksta, verčia savo partnerį ieškoti trūkstamų dalykų kituose žmonėse.

 Paleistuvavimas ir svetimavimas

Venerinių ligų istorija turi įdomų dėsningumą. Visos tos ligos atsiranda tuo laikotarpiu, kai vyksta vadinamosios seksualinės revoliucijos. O iškart po septintojo dešimtmečio seksualinės revoliucijos, kai sifilį jau išmoko efektyviai gydyti antibiotikais, atsirado ŽIV. Ta liga pakeitė ankstesnes ligas, platinamas lytiniu keliu. Ją sukelia virusas, o su virusais mūsų mokslas dar neišmoko kovoti.

Anksčiau religija savo įsakymais nors truputį kontroliavo žmonių seksualinę elgseną. Dabar visi draudimai panaikinti. O tinkamai bendrauti vyrus ir moteris mažai kas moko.

Paleistuvauti ir svetimauti linkę tik labai pavyduliaujantys žmonės. Tie, kurie „užkibę“ už seksualinių malonumų ir kurie santykius priešinga lytimi iškelia į pirmą vietą gyvenime. Jie nesupranta, kad tokie santykiai – tai ne tikslas ir ne gyvenimo prasmė, o tik pilnaverčio gyvenimo priemonė.

Pavyduliavimas gimdo sąmoningą ir pasąmoningą agresiją. O netvarkingi lytiniai santykiai padeda kuriam laikui šią agrsiją prislopinti. Ištvirkėlis ar ištvirkėlė paleistuvaudami stengiasi neutralizuoti pavyduliavimą.

Jėzus mokė: „Kai netyroji dvasia išeina iš žmogaus, ji perkeliauja bevandenes vietas, ieškodama atilsio, bet jo neranda. Tada ji sako: ‚Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau.‘ Parėjusi ji randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus. Tada ji eina, paima su savimi kitas septynias dvasias, piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir tada tam žmogui darosi blogiau, negu buvo.“

Bello teorema: „Izoliuotos sistemos neegzistuoja; kiekviena Visatos dalelė turi „žaibišką“ (viršijantį šviesos greitį) ryšį su visomis kitomis dalelėmis. Visa sistema, net jei jos dalis skiria milžiniški atstumai, funkcionuoja kaip vieninga sistema“.

Džono Bello teorema fizikams iškėlė nemalonią dilemą: arba pasaulis nėra objektyviai realus, arba jame veikia virššviesiniai ryšiai. Bello teorema įrodė gilią neginčijamą tiesą, kad visata neturi jokio fundamentalaus dėsningumo, nes fundamentaliai neskaidoma.

-          S. Gorf
iš knygos „už smegenų ribos“

Pasaulis – tai paslaptis. Ir tai, ką tu regi šiuo metu prieš save – tai toli gražu ne viskas, kas čia yra. Pasaulyje esama dar tiek daug visko ko... jis iš tikrųjų begalinis kiekviename savo taške. Todėl bandymai pažinti pasaulį tėra tik bandymai vieną ar kitą jo taškelį padaryti pažįstmu ir įprastu dalyku. Tariesi esąs čia, šioje vietoje, kurią tu vadini realia, vien todėl, kad sugebi ją aprėpti savo proteliu. O to pasaulio, kuriame viešpatauja jėga, tu nepažįsti, todėl viskas jam tau svetima ir baugu.

-          C. Castaneda
iš knygos „Kelionė į Ikstleną“

Viskas, kad ir ką rinksiesi – tai tik vienas kelias iš milijono. Todėl visuomet turi prisiminti, kad kelias – tai tik kelias, ir jeigu jauti, kad jis ne tavo, privalai pasitraukti iš jo bet kuria kaina. Kad tas tau paaišketų, turi gyventi drausmingai. Tik tada žinosi, kad kiekvienas kelias – tai tik kelias, todėl niekas netrukdo nei tau pačiam, nei visiems kitiems palikti jį, jei taip liepa širdis. Tačiau tavo sprendimas turi būti kilęs ne iš baimės ar garbės troškimo. Žiūrėk į kiekvieną kelią tiesiai ir nedvejodamas. Išbandyk jį tiek kartų, kiek, tavo nuomone reikia. Paskui užduok sau klausimą: ar mano kelias turi širdį? Visi keliai vienodi – jie niekur neveda. Jie veda per krūmus arba į krūmus. Jei kelias turi širdi, tai jis geras, jei ne, tai iš jo jokios naudos. Keliai niekur neveda, tačiau vieni turi širdį, o kiti – ne. Vienas kelias tavo kelionei teikia džiaugsmą – kad ir kiek keliautum, o tu ir tavo kelias neatskiriami. Kitas kelias tave privers prakeikti gyvenimą. Vienas kelias teikia tau jėgų, kitas – naikina tave.

-          C. Castaneda
iš knygos „Don Chuano mokymas“

Tu pernelyg rimtai save vertini. Suvoki save kaip velniškai svarbią asmenybę. Juk tu toks pasipūtęs, kad tariesi turįs teisę susierzinti dėl kiekvienos smulkmenėlės. Toks išpuikęs, kad gali sau leisti apsisukti ir nueiti, jei situacija klostosi ne taip, kaip tu pageidauji. Galbūt manai, kad tokiu būdu tu rodai savo charakterio galią? Niekai! Tu silpnas, užrietęs nosį ir save įsimylėjęs tipelis.

-          C. Castaneda
iš knygos „Kelionė į Ikstleną“

Aš niekada ant nieko nepykstu. Nė vienas žmogus negali šio iš manęs tikėtis. Ant žmonių pyksti, kai jauti, kad jų poelgiai svarbūs. Nieko panašaus aš seniai nejaučiu.

-          C. Castaneda
iš knygos Don Chuano mokymas

Ko nors atsisakydamas, žmogus atsiduoda savimeilei ar net puikybei. Savo poreikių ribojimas – pats blogiausias ir pats pikčiausias pataikavimas sau. Taip elgdamiesi mes tikime, kad darome labai prasmingą dalyką, bemaž žygdarbį atliekame, o iš tikrųjų tik dar labiau kurstome savimeilę ir riečiame nosį. Atsisakyti ko nors – tai dar ne valios apraiška.

-          C. Castaneda
iš knygos „Nepažįstama tikrovė“

Nuo pat vaikystės, mes mokomės suprasti pasaulio aprašymą, bet ne tikrovę.

„Juk Niutono mechanikos dėsniai veikia nepriklausomai nuo to, ar žinom mes apie juos, ar ne.“

Mūsų pasaulis yra mūsų asmeninių minčių atspindys.

Mūsų tikrovės modelis atitinka mūsų pasąmoninę programą, kuri formuojasi nuo vaikystės: vadinasi, išorė atspindi vidų.

Mūsų pasaulis yra mūsų nuosavų minčių atspindys: visa, ką turime savo gyvenime, mes susikuriame patys.

Visos žmonių problemos – tai sąmoningų norų ir nesąmoningų ketinimų neatitikimo rezultatas. Mūsų pasąmoninis protas apie mus pačius ir apie mūsų gyvybiškai svarbius ketinimus žino kur kas daugiau, nei mums atrodo. Pasąmonė tiesiogiai siejasi su Dievu ir į mūsų pasąmoninis protas įneša savo indėlį į visatos evoliucijos procesą.

Visatoje nėra tokios galios, kurios nebūtų galima panaudoti pozityviam tikslui.

Koks žmonių, toks ir medicinos modelis. Daugelis pacientų savo ligų priežasčių nepasirengę suvokti. Jie nori gauti stebuklingą  tabletę arba unikalu prietaisą, kurie išgydytų jų ligą, pavartojus juos vieną ar keletą kartų. Žmonės patys susikuria sau ligas, o paskui tikisi, jog kažkas už juos išspręs jų problemas.

Jeigu teigiame, kad savo pasaulį ir savo gyvenimą mes kuriame patys, tai patys kuriame ir ligas. Jei visa tai, ką mes turime savo gyvenime, atitinka mūsų pasąmoninę elgesio programą ir mūsų mintis, tai ir mūsų ligos ataspindi tam tkras mūsų mintis bei elgsenos būdųs. Kitaip sakant, susirgimo priežastys slypi mumyse.

Kita vertus, ligą galima vertinti kaip blokavimą, apsaugą nuo neteisingo elgesio ir aplinkinio pasaulio dėsnių nesupratimą.

Aplinka ligai sukuria tik savotišką foną, kuris gali daryti įtaką jos eigai.

Žmogaus pagimdyta mintis turi universalią energiją. Minties jėga milžiniška. Mokslininkai apytkriai apskaičiavo, kad žmogaus nformacinio lauko energija yra tiek kartų didesnė už atomo branduolio skilimo energiją, jog tam skaičiui tiesiog nėra pavadinimo. Nuliu kiekis tame skaičiuje viršija šimtą.

Žmonės pasąmoniniame lygmenyje naikina vienas kitą, o paskui stebisi, kodėl ligų nemažėja ir kodėl pasaulyje tiek daug prievartos.

Prieš keletą šimtmečių buvo atliktas eksperimentas.
 Šalia narvo, kuriame buvo vilkas, pririšo avį. Po keleto dienų avis susirgo ir nudvėsė.

„Aš laiminu tave su meile ir atleidžiu. Tu gyveni savame pasaulyje, aš – savame. Aš ir tu esame laisvi.“

Pamilk ligą savo. Pasąmonės paslaptys.

Galva

galvos problemos atspindi jausmų ir proto neatitikimą.

Galvos skausmai: Kiekvienas skausmas, tai primygtinis perspėjimas, jog būtina atkreipti į save dėmėsį.

1)      Galvos skausmas, tai pasąmonės signalas, kad mes kažką darome ne taip (yra daug darbo, žmogus nuvargo, tačiau darbą nori baigti. Pasamonė nusprendžia, kad  reikia pailsėti, ir sukelia galvos skausma, taip galbėdama nuo perkrovų ir susinaiknimo);

2)      Veidmainystė;

3)      Žema savivertė ir savikritika. Jeigu žmogus priparto žemai vertinti save ir kritikuoti, tai taip jis elgiasi ir su aplinkiniais;

4)      Baimė;

5)      Tai reakcija į žmogų ar situaciją, kurie yra nemalonūs.

Migrena(galvos skausmas, kuris dažniausiai lokalizuojasi vienoje vietoje ir turi tendenciją kartotis tam tikru periodiškumu): atsiradimo priežastys tokios pat kaip ir paprastų galvos skausmų, tačiau čia dar prisideda tam tikri neurotiniai charakterio bruožai.

1)       Migrenos dažnai pasitaiko tiems žmnėms, kurie nori būti tobuli. Tačiau tobulumo jie sieka nuolat bardami, kritikuoadmi, kaltindami ir bausdami save. Juos drasko daugybė nepilnavertiškumo ir kaltės kompleksų;

2)      Kartais migrena atspindi įvairias baimes;

Amnezija (atminties netekimas), silpna atmintis:

1)      Baimė viena iš svarbiausių amnezijos ir silpnos atminties priežasčių. Ir ne šiaip sau baimė, o bėgimas nuo gyvenimo. Jūs stengiatės viską užmiršti;

2)      Kartais pasąmonė per amnezija atlieka tam tikrą apsaugos funkciją. Iš atminties dingsta įvykiai, susiję su fiziniu skausmu arba dvasinėmis kančiomis.

Smegenys

 Smegenų augliai: smegenų navikai dažnai atsiranda tiems žmonėms, kurie nori pajungti aplinkinį pasaulį sau. Jie labai užsispyrę ir atsisako priimti kitų žmonių nuomonę. Tai savo ruožtu pastūmėja į agresiją.

Psichikos problemos: žmonių niekinimas, smerkimas, neapykanta jiems.

Nervų sistema

Esant nervų sistemos sutrikimams, mes klaidingai suvokiame pasaulį, mums sunku bendrauti su žmonėmis.

Neuralgija:

1)      Nuo neuralgijos dažnai kenčia perdėtai ir pabrėžtinai sąžiningi žmonės;

2)      Asmens gyvenime yra žmogus, su kuriuo labai sunku bendrauti ir yra patiriama bendravimo su juo kančios;

3)      Neuralgiją gali sukelti nekenčiama situacija, darbo vieta.

Radikulitas: juosmuo simbolizuoja atramą ir palaikymą. Todėl bet kokios perkrovos (fizinės ar dvasinės) atsilieps jo būklei.

1)       Baimė ir nerimas dėl pinigų, dėl savo finansinės padėties ir dėl savo ateities galu sukelti juosmens skausmus (dažnai nuo šio susirgimo kenčia žmonės, kurių profesinė veikla susieta su didelėmis pinigų sumomis);

2)      Per daug darbų, blaškymasis į visas puses, skubėjimas.

Insultas, paralyžius ir parezės: paralyžius – tai visuomet reikalavimas gyventi naujai, galvoti kitaip.

1)      Dažniausiai šios ligos priežastis – „ paralyžuojantis“ pavydas ir neapykanta;

2)      Pasipriešinimas gyvenimui, nesusitaikymas su savo likimu gali sukelti paralyžių;

3)      Žmonės, linkę į paralyžių, labai nelankstūs, jie mėgsta ginti savo pasenusias pažiūras ir dažnai užmiršta, kad esama ir kitų nuomonių. Jie patys atsisako keistis, dažnai iš jų galima išgirsti „Aš geriau mirsiu, nei pakeisiu savo principus!“

4)      Atsakomybės, įvairių situacijų ar žmonių vengimas, kai jūs jaučiate, kad nieko negalite pakeisti, taip pat gali sukelti paralyžių;

5)      Giliai nusėdusi baimė, siaubas;

6)      Insultas dažnai įvyksta tada, kai pasąmonė bando suvienyti šeimą.

Galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimai:

1)      Jei žmogui svaigsta galva, tai priežastis dažniausiai yra trumpalaikės, nerišlios, pakrikos mintys. Sunku susikaupti, sutelkti dėmesį, jau žmogus užkamuotas problemų;

2)      Blaškymasis, jei žmogus neturi aiškaus tikslo gyvenime.

Poliomielitas:

1)      Noras ką nors sustabdyti ir nesugebėjimas tą padaryti. To priežastis gali būti pavydas.

Psichika
  Epilepsija, traukuliai, konvulsijos:

1)      Didelės psichines įtampos rezultatas. Tokią įtampą gali sukelti paniška pasąmoninė baimė, persekiojimo manija, didelės vidinės kovos jausmas, noras prievartauti.

2)      Linkę į traukulius žmonės turi aukštą pasąmoninės agresijos lygį, jų agresija nukreipta į pasaulį ir žmones. Agresija gali reikštis neapykanta, panieka, pavydu.

Tikai, hiperaktyvumas: šie du susirgimai dažniausiai pasitaiko vaikams.

1)      Besąlygiška tėvų meilės savo vaikui nebuvimas (yra pareigos jausmas, tačiau meilės nėra). Tokio vaiko tėvų pasamonėje veikia vaikų naikinimo programa (gal motina norėjo pasidaryti abortą, nes jai atrodė, kad pastojo ne laiku, o vėliau tevams gali kilti minčių, kad vaikas trukdo jiems tvarkytis asmeninįį gyvenimą);

2)      Tėvų tarpusavio nuoskaudos, pretenzijos, neapykanta (vos tik pasikeičia tėvų elgesys, vos tik jie pradeda iš tikrųjų mylėti savo vaiką, o ne rūpintis juo iš pareigos – vaikas tuoj pat nusiramina, atsipalaiduoja).

Nemiga:

1)      Baimė, nerimas, blaškymasis, kaltės jausmas (visa tai trukdo atsipalaiduoti). Reikia išmokti ramiai bei kietai miegoti – išmokti pasitikėti savimi, žmonėmis, gyvenimu.

Ausys
Ausų problemos – tai nenoras klausytis, nemokėjimas išgirsti kitų žmonių nuomone.

Ausies uždegimas (otitas, mastoiditas):

1)      Kyla tada, kai nenorima klausytis, ką kalba kiti žmonės. Pasąmonėje ima kauptis pyktis, susierzinimas, ir tai pagaliau sukelia uždegimą;

2)      Dažnai ausų ligomis serga vaikai, nes jie negali ar nemoka išreikšti savo jausmų. Kai namuose triukšmas, kai tėvai ir artimieji barasi, tai vaikas dažnai į tą reaaguoja ausies uždegimu, nes tik tokiu būdų gali išreikšti savo jausmus.

Kurtumas, triukšmas ausyse:

1)      Didelio priešiškumo rezultatas, nenoras klausytis ir suprasti, nenoras priimti kitus požiūrius;

2)      Ausies uždegimas visada praneša apie vidinį konfliktą. Jums reikia įsiklausyti į savo vidinį balsą ir sutaikyti konfliktuojančias pasąmonės dalis.

Klausos nervo neuritas:

1)      Atspindi didelę nervinę įtampą, kai reikia išgirsti kokį nors nemalonų dalyką;

Akys

Akių ligos atspindi nenorą matyti. Jums nepatinka tai, ką jūs matote. Jūs tų dalykų savo gyvenime nenorite matyti apskritai. Sieloje ima kauptis agresyvios emocijos: neapykanta, įniršis, pyktis, ir jos sukelia akių susirgimus. Juk akys – tai sielos veidrodis.

1)      Pasikėlimas, nenoras matyti kažko arba žiūrėjimas ne ten kur reikia;

2)      Agresyvios emocijos;

3)      Kitų smerkimas, savęs pateisinimas visose situacijose;

Akių uždegimas (konjuktyvitas, keratitas, sausumas):

1)      Nenoras matyti ir su tuo susijęs didelis pyktis, neapykanta ir nuoskauda. Kuo stipresnės negatyvios emocijos, tuo sunkesnis uždegimas. Jūsų agresija grįžta jums ir „krinta ant akių“;

2)      Piktdžiuga, piktos mintys (nužiūrėjimas, tai blogos lemties linkėjimas kitam žmogui, ir jis visų pirma palies akis).

Miežis: į gyvenimą yra žiūrima piktomis akimis, pykstama.

Žvairumas: dažniau atsiranda vaikiškame amžiuje ir atspindi tam tikrą tėvų elgesį -  nesutarimus, nuolatinius prieštaravimus.

Glaukoma:

1)      Jeigu taip atsitinka, vadinasi slegia ir spaudžia įsisenėjusios nuoskaudos žmonėms, likimui, kažin koks sielos skausmas. Užsispyrusiai nenorėdami atleisti, jūs suteikiate skausmą tiktai sau;

2)      Glaukoma žmogui signalizuoja, kad jis turi didelį vidinį spaudima, kad blogkuoja savo jausmus.

Katarakta: atsiranda dažniausiai pagyvenusio amžiaus žmonėms, nes jie savo ateityje nemato nieko šviesaus.

Širdies ir kraujagyslių sistema, kraujas

Tai žmogaus sugebėjimas džiaugtis gyvenimu, gyventi geruoju su pačiu savimi ir aplinkiniu pasauliu. Kraujas – tai džiaugsmas ir gyvybinės jėgos, o kraujagyslės teikia džiaugsmą ir jėgą kiekvienai mūsų kūno ląstelei.

Širdies skausmai, stenokardija:

1)      Širdies skausmai atsiranda dėl to, kad trūksta meilės: sau, artimiesiems, aplinkiniam pasauliui, pačiam gyvenimui.;

2)      Žmonėms mylėti trukdo įsisenėjusiso nuoskaudos ir pavydas, gailestis ir užuojauta, baimė ir pyktis;

3)      Žmonės jaučiasi vieniši ir bijo vienatvės (atsiribodami nuo žmonių ir aitrindami senas nuoskaudas patys sau susikuria vienatvę);

4)      Juos slegia senos emocinės problemos;

5)      Jie taip užsiėmę savo ir svetimomis problemomis, kad meilei ir džiaugsmui nelieka nei vietos, nei laiko;

6)      Širdi dažnai skauda žmonėms, kurie kupini gailestingumo ir užuojautos, jie stengiasi padėti žmonėms, pasiimdami sau jų skausmą ir kančias;

7)      Jie labai nori padėti artimiesiems, aplinkiniams žmonėms, o tuo metu save visiškai užmirštą, tokiu būdu širdis palaipsniui užsiveria meilei ir džiaugsmui. Jos kraujagyslės susiaurėja;

8)      Žmonės, turintys ligotą širdį, yra įsitikinę, jog įtampa ir stresas būtini. Jie linkę pasaulį ir visa, kas jame vyksta, vertinti negatyviai. Kiekviena smulkmena jiems kelia įtampą.

Ritmo sutrikimai: pirmas signalas, kad pažeistas asmeninio gyvenimo ritmas.

Aterosklerozė:

1)      Džiaugsmo trūkumas;

2)      Pyktis ir įtampa;

3)      Žmonės, sergantis šia liga, labai užsispyrę. Jie atkakliai nenori pastebėti, kas gyvenime gražu, nuolat tvirtina, kad šitas pasaulis blogas, kad gyvenimas sunkus ir nepakeliamas.

Kraujotakos sutrikimai: sutrikusi kraujotaka rodo, kad pažeistas gebėjimas pozityviai jausti ir reikšti teigiamas emocijas. Visur kur jūs pirmučiausia matote tai, kas bloga, o gerų dalykų nepastibte – tai yra tapę savotiška manija.

Hiptertonija: Kraujo spaudimas atspindi žmogaus aktyvumo laipsnį ir charaterį, jo požiūrį į įvairius įvykius, į kliūtis kelyje. Kraujospūdį pasikelia sau tie žmonės, kurie ilgą laiką įgyveną įtampą ir kurie priešinasi pasauliui, - o tai vyksta dėl įvairių baimių, nepasitikėjimo savimi, dėl nenoro susitaikyti su ta ar kita situacija. Slegia tie nemalonumai, su kuriais šiuo metu neišeina susidoroti.

Hipotonija: reiškia, kad praprandama gyvybinė jėga.

1)      Žmogus netiki savo jėgomis ir galimybėmis;

2)      Stengiasi išvengti konfliktinių situacijų, atsakomybės;

Varikozinis venų išsiplėtimas:

1)      Nuo varikozinio venų išsiplėtimo dažniausia kenčia žmonės, kurie jaučiasi prislėgti ir perkrauti;

2)      Viena iš šio susirgimo priežasčių – neteisingai pasirinkta gyvenimo kryptis;

3)      Venų išsiplėtimą gali sukelti užtrukusios sudėtingos situacijos (pvz esantys aklavietėje šeimyniniai santykiai);

4)      Ateities baimė. ši baimė trukdo lengvai ir laisvai judėti į priekį.

Trombozė: Jeigu žmogus sustabdo savo augimą, isikimbą į dogmas ir principus, tai kraujas gali susiteršti ir sustoti. Esant šiam susirgimui svarbu nustatyti savo pasaulėžiūros ribas ir jas plėsti.

Obliteracinis endarteritas: didelė pasąmoninė ateities baimė. Ji sukelia galūnių kraujagyslių susiaurėjimą, ir dėl to kartais ligoniui tenka amputuoti vieną ar abi kojas.

Anemija: anemijos kamuojami žmonės jaučia gyvenmo džiaugsmo deficitą.

Kraujoplūdis: jeigu prasidėjo kraujoplūdis, vadinasi, kad iš žmogaus gyvenimo išteka džiaugsmas. Nuotėkis sustabdomas atsikračius paragaištingų minčių ir emocijų.

Limfa

Limfos sistebmos susirgimas – tai perspėjimas, kad laikas atkreipti dėmesį į svarbius dalykus: meilę ir džiaugsmą.

Limfinių mazgų uždegimas, mononukleozė: šis susirgimas dažniausiai pasitaiko vaikams. Jis signalizuoja, kad iš vaiko ir jo tėvų gyvenimo išeina meilė ir džiaugsmas.

Plaučiai

Plaučiai atspindi gebėjimą imti ir duoti. Plaučių problemos atsiranda iš mūsų nenoro ar baimės gyventi visavertį gyvenimą, „kvėpuoti pilna krutine“. Kažkas trukdo žmogui imti iš gyvenimo viska, kas reikalinga. Kažkokios mintys ir emocijos tiesiog „spaudžia krūtinę“ ir neleidžia laisvai atsikvėpti.
 Pneumonija, tuberkuliozė, vėžys, pneumosklerozė – įvairios pasąmoninio nenoro gyventi šitame pasaulyje apraiškos.

Pneumonija: plaučių uždegimą sukelia neviltis, gyvenimo sukeltas nuvoargis. Žmogaus sieloje gilėja emocinės žaizdos, o joms užgyti neleidžiama.

Bronchitas: neišsakyto pykčio ir pretenzijų atspindys.

Kosulys:

1)      Tai noras suamsėti visam pasauliui ir pranešti apie save: „pažiurėkite į mane! Paklausykite manęs!“ (reikia išmokti reikšti jausmus, negniaužti savyje emocijų);

2)      Kai kuriais atvejais kosulys atlieka savotiško stabdžio funkciją. Jeigu žmogus smerkia kitų elgesį, garsiai išsako nepasitenkinimą ir kritiką, tai kosulys „padeda“ išsaugoti gerus santykius su pašnekovais, kalbėti jiems tik malonius žodžius.

Dusulio priepuoliai: didelė gyvenimo baimė, nepasitikėjimas savimi sukelia kvėpavimo takų spazmus.

Astma: astmatikai paprastai neverkia. Jie sulaiko ašaras, raudą.

1)      Astma – tai užgniaužtas kūkčiojimas, ir dažnai jo šaltinis yra koks nors vaikystėje įvykęs konfliktas su motina (pvz nerealizuotas vaiko noras prisipažinti motinai dėl prasižengimo);

2)      Astmatikai – tai žmonės, kurie labai stipriai priklauso nuo motinos.

3)      Astma – tai bandymas išreikšti tuos dalykus, kurių jokių kitu būdu išreikšti neįmanoma. Yra slopinamos savyje tam tikros emocijos. Nera emocinės savikontrolės;

4)      Egzistuoja didelė priklausomybė nuo išorinių faktorių (vaikystėje nuo tėvų). Tokie žmonės nesugeba gyventi dėl savęs, mėgautis gyvenimu;

5)      Vaikų astma – tai pasąmoninė gyvenimo baimė. Didelė baimė. Nenoras būti čia ir dabar. Tokie vaikai dažniausiai turi perdėtai jautrią sąžinę – jie dėl visko prisiima kaltę sau.

Tuberkuliozė:

1)      Ligos priežastys - depresija, liudesys, ilgesys, šios emocijos savo ruožtu atsiranda dėl to, kad daugelį metų pasąmonėje kaupėsi agresija pasauliui ir žmonėms, gyvenimui ir likimui, ir ši agresija dabar neleidžia gyventi ir kvėpuoti visa krūtine;

2)      Tokie žmonės nenori arba negali suvokti, kas vyksta gyvenime. Jų gyvenimas – nevisavertis;

3)      Į tuberkuliozę linkę žmonės turi labai stiprų savininko jausmą. Ir tada, kai iš jų atima prisirišimo objektą, jiems dingsta noras gyventi. Iškart kyla gyvenimo prasmės klausimas.

Gerklė

Gerklė simbolizuoja mūsų sugebėjimą apsiginti, paprašyti to, ko mes norime. Gerklės būklė atspindi mūsų tarpusavio santykius su žmonėmis. Jeigu mūsų santykiai su artimaisiais puikūs, tai gerklės visuomet bus sveika. Jei mes ko nors gyvenime nepriimame, į tą tuoj pat reaguoja mūsų gerklė.

Skaudama gerklė, angina, laringitas, faringitas:

1)      Jei žmogus sulaiko ir neišsako grubių žodžių, nuslopiną savyje pyktį ir kitas emocijas arba bijo garsiai pasakyti, ką galvoja, tai gerklė iškart atsako uždegimu;

2)      Svarbi gerklės negalavimų priežastis – nepilnavertiškumo kompleksas;

3)      Kitų žmonių kritikavimas ir keikimas.

Kamuolys gerklėje: didelė pasąmoninė baimė.

Nosis

Nosis simbolizuoja savigarbą, savo unikalios asmenybės bei jos vertės pripažinimą.

Užgulta nosis: savosios vertės nepripažinimas.

Sloga:

1)      Pasąmoninės ašaros, vidinė rauda. Tokiu būdu pasąmonė stengiasi iškelti į išorę giliai užslopintus jausmus: dažniausiai sielvartą ir gailestį, nusivylimą ir apgailestavimą dėl neišsipildžiusių planu, svajonių;

2)      Alerginė sloga rodo, kad trūksta emocinės savikontrolės. Tai dažniausiai atsitinka po didelių emocinių sukrėtimų;

3)      Kartais sloga – pagalbos prašymo priemonė. Taip dažnai apie savo bejėgiškumą pareiškia vaikai. Jie nejaučia savo galios ir vertės

Adenoidai: Pasitaiko vaikams

1)      Svarbiausia šio susirgimo priežastis – nuolatinė trintis ir ginčai šeimoje, dažni barniai, nepasitenkinimas, susierzinimas. Tėvai nenori susitarti dėl bendrų šeimos klausimų;

Kraujavimas iš nosies: kraujo tekėjimas iš nosies, tai savotiškas būdas, kuriuo žmogus išreiškia pagarbos ir meilės poreikį.

 Virškinimo traktas

Mūsų gebėjimas priimti ir apdoroti iš išorės patenkančias žinias ir laiku išsilaisvinti nuo nereikalingu problemų bei emocijų atsispindi virškinimo organų sveikatos būklę.

Burna burna simbolizuoja naujų minčių, idėjų suvokimą.

Žaizdelės lūpose ir burnos ertmėje, stomatitas, herpes:

1)      Burnos ertmės susirgimai liudija, kad žmogus iš anksto nusiteikęs priešiškai. Pasąmonėje glūdi paslėpti kandūs ir pagiežingi žodžiai, kaltinimai, o lūps juos sulaiko;

2)      Pasąmonėje susikaupė daug karčių ir piktų minčių, kurių žmogus neišsakė.

Kvapas iš burnos: nešvarios mintys ir jausmai, praeitis taip paseno, kad „pradėjo dvokti“.

Liežuvis

Liežuvio problemos reiškia, kad prarandame gyvenimo skonį. Negatyvios emocijos ir jausmai „storai padengia apnašomis“ gebėjimą suvokti gyvenimą, trukdo mums mėgautis gyvenimo malonumais.

Skrandis

Skrandis simbolizuoja gebėjimą perdirbti, suvirškinti ir įvaldyti įvairias idėjas bei situacijas. Kai atsiranda skrandžio problemų, tai reiškia, kad mes nežinom, kaip „įvaldyti“ gyvenimą. Mes pradedame bijoti naujovių, nesugebame kontroliuoti tos ar kitos situacijos. Baimė, nerimas, rūpestis, priešiškumas ir susierzinimas tuoj pats atsispindi skrandyje.

Skrandžio ir dvylikapirštės žžarnos opos, gastritas:

1)      Permainų, naujovių baimė;

2)      Užsitęsęs neapibrėžtumas, jausmas, jog esi pasmerktas, baimė keistis. Sergantys skrandžio ligomis žmonės kupini įvairių baimių, didelių ir mažų. Baimė sukelia spazmus, o spazmai laikui bėgant – skausmą ir opą;

3)      Menka savivertė;

4)      Nesugebėjimas priimti įvairių situacijų bei priešiškumas pasauliui.

Pykinimas, vėmimas:

1)      Pasąmonės kalba reiškia, kad žmogus negali priimti tam tikrų gyvenimo dalykų, nori iš jų išsilaisvinti;

2)      Galimas didelis priešiškumas, nenorima susitaikyti su situacija. Pasąmoninis protas atsisako priimti esamą padėtį;

3)      Pasąmoninės baimės.

Jūros liga (užsupimas transporte):

1)      Pasąmoninės baimės;

2)      Pasitikėjimo stoka.

Kepenys

·         Ūmumo, pykčio ir įtužio talpykla. Žmonės, sergantys kepenų ir tulžies pūslės ligomis, slopina savyje pyktį, susierzinimą ir įniršį. Užslopintos emocijos pradžioje sukelia tulžies pūslės uždegimą ir tulžies takų diskineziją, o laikui bėgant neišlieti kartūs jausmai nusėda į akmenis.

·         Tokie ligoniai linkę kritikuoti save ir kitus. Turintiems nesveikas kepenis žmonėms dažnai skauda ir sąnarius, - sanariai atsakingi už agresyvių jausmų realizavimą. O tai sukelia jų uždegimą.

Tulžies akmenligė:

1)      Sukauptos karčios ir piktos mintys, išdidumas, kuris trukdo mąstyti kitaip. Akmenys – tai kartelis, sunkios mintys, prakeikimai, pyktis ir išdidumas, susikaupę per kelerius metus;

2)      Diegliai – pasiekę maksimumą susierzinimas, nekantrumas ir nepasitenkinimas aplinka.

Kasa

Simbolizuoja gyvenimo „saldumą“, mokėjimą džiaugtis ir mėgautis.

Pankreatitas:

1)      Kategoriškas žmogaus, įvykių bei situacijų nepriėmimas;

2)      Pyktis, neviltis, žmogui atrodo, kad gyvenimas tapo nemielas.

Diabetas: būtent į senatvę žmonės sukaupia galybę nemalonių emocijų: sielvarto, ilgesio, nuoskaudų. Pamažu jiems formuojasi pasąmoningas ir sąmoningas pojūtis, kad gyvenime neliko nieko malonaus, „saldaus“. Tokie žmonės jaučia didelį džiaugsmo deficitą.

Žarnynas

Žarnyno veikla simbolizuoja naujų idėjų, minčių įsisavinimą, taip pat sugebėjimą atsikratyti visa to, kas sena ir nereikalinga.

Vidurių užkietėjimas:

1)      Nenoras išsiskirti su pasenusiomis mintimis. Žmogus tiki suvaržymais ir nepritekliumi, todėl pasąmoningai bijo atsisakyti kai kurių senų dalykų, nes nėra tikras, kad sugebės šią netektį kompensuoti;

2)      Įsikimbama į senus, skausmingus praeities prisiminimus;

3)      Kartais vidurių užkietėjimas atspindi šykštumą, godumą.

Meteorizmas (pilvo pūtimas, dujos):

1)      Kai žmogaus gyvenime atsitinka daug įvairių įvykių, kuriuos jam sunku priimti, atsiranda dujų ir išsipučia pilvas;

2)      Geriausias vaistas nuo meteorizmo – ramybė ir nuoseklumas.

Viduriavimas, kolitas: didelė baimė ir nerimas. Tokie žmonės jaučia, kad šis pasaulis nepatikimas. Jie nepasirengę priimti įvykių iš baimės.

Išangė ir tiesioji žarna

Simbolizuoja mokėjimą atsikratyti susikaupusių problemų, nereikalingų emocijų, nuoskaudų.

Hemarojus, abscesas, fistulė, įtrūkimai:

1)      Išangės ir tiesiosios žarnos problemos patvirtina, kad žmogui sunku atsikratyti to, kas gyvenime sena ir nereikalinga;

2)      Dėl praėjusių įvykių žogus jaučia įniršį, pyktį, baimę, kaltės jausmą. Jausmai apsunkinti nemalonių emocijų. Jaučiamas praradimo skausmas.

Inkstai

Simbolizuoja gebėjimą atsilaisvinti nuo to, kas gali apnuodyti gyvenimą. Inkstai iš kraujo išvalo šlakus.

Inkstų ligos: inkstų ligas sukelia emocijų derinys...

1)      Kritikos ir smerkimo, pykčio ir įniršio, nuoskaudų ir neapykantos, nevilties ir nesėkmės pojūčio;

2)      Tokiems žmonėms atrodo, kad jie nevykeliai ir viską daro blogai. Jiems dažnai būna gėda;

3)      Baimė dėl ateities ir savo materealinės padėties, liūdesys ir nenoras gyventi visada paveikia inkstus;

4)      Pasąmoninis nenoras gyventi šiame pasaulyje;

5)      Aukos pojūtis.

Inkstų akmenys:

1)      Materealizuotos agresyviso emocijos, kurias žmogus kaupė ir slopino savyje.

2)      Neištirpusio pykčio, baimių, nusivylimo ir nesėkmės jausmo santriščiai, nemalonių įvykių nuosėdos;

3)      Inkstų diegliai – tai pasiekęs maksimumą susierzinimas, nekantrumas ir nepasitenkinimas tuo, kas yra aplink.

Šlapimtakių uždegimas (uretritas, cistitas): suserzinimas, pyktis ant priešingos lyties asmens ar sekso partnerio. Nerimas, rūpestis.

Moterų ligos

·         Moteriškos ligos atsiranad tuomet, kai moteris nepatenkinta savimi (išvaizda, vienu ar kitu poelgiu). Ji nenori ar negali jaustis tikra moterimi, mylima ir geidžiama. Tokios moterys visokiais būdais slopina savo moteriškumą, atsisako paties moteriškojo pardo.

·         Kai kurioms moterims negalias sukelia įsitikinimas, jog viskas, kas susiję sugenetalijomis, yra nuodeminga ir nešvaru.

·         Moterų lytinių organų ligos – tai taip pat vyrų neigimo ir vengimo arba blogų santykių su priešinga lytimi rezultatas.

Gimda: simbolizuoja moters kūrybos šventovę. Gimdos būklė atspindi, kiek moteris sugeba išreikšti save kaip moteris, motina, žmona.

Endometriozė:

1)      Atsiranda tada, kai moteris jaučiasi neapginta, kai ji įsitikinusi, kad ją nuolat puola, o iš vyrų tikimasi tik to, kas bloga;

2)      Moteris negali realizuoti savo moteriškumo ir nežino, kaip tai padaryti. Dėl to nuolat priekaištauja sau. Taip pat priekaištaujama, reiškiamas nepasitenkinimas ir nuoskaudos vyrams;

3)      Graužatis ir nusivylimas gyvenimu moterims sukelia gimdos pakitimų.

Gimdos fibromioma:

1)      Moteris atsimena, „nešioja savyje“ vyro įžeidimą ir negali atleisti;

2)      Gimdos auglys – tai sukauptos pretenzijos ir nuoskaudos vyrui, nuolatinis ankstesnių nuoskaudų peržiūrinėjimas mintimis;

3)      Moteris įsitikinusi, kad jos moteriška savimeilė nuolat patiria smūgius. Dažnai priekaištaujama sau, kaip moteriai, ir nuolat kaltinami vyrai.

Gimdos kaklelio erozija: atspindi įžeistą moterišką savimeilę. Šios negalios kamuojamos moterys abejoja savo verte, nesugeba realizuoti savo moteriškumo.

Išorinių lytinių organų uždegimas, baltosios: moters genitalijos simbolizuoja moteriškus princpus.

1)      Išorinių lytinių organų susirgimai atspindi abejones savo moteriškumu, moteris jaučia pasąmoninę agresiją vyrams, turi daug nuoskaudų, pretenzijų, pykčio, paniekos. Ji mano, kad priešingos lyties atstovams nesugeba daryti jokios įtakos.

2)      Egzistuoja dėsningumas: vyrai su įžeista savimeile dažniau kenčia nuo dvylikapirštės žarnos opos, o moterys – nuo išorinių lytinių organų uždegimo.

Dismenorėja (mėnesinių ciklo sutrikimas):

1)      Reiškia, kad moteris nekenčia savo moteriško kūno, neigia savo moteriškumą, jo nepriima arba juo abejoja;

2)      Abejonės savo moteriškumu būtinai susijusios su pasąmonine prieš vyrus nukreipta agresija. Mergina perima jas iš savo motinos, ir tai daro įtaka jos lytiniam brendimui;

3)      Kaltės jausmas, baimė dėl sekso. Moteris tvirtai įsitikinusi, kad viskas, kas susiję su genitalijomis, nuodėminga ir nešvaru.

Amenorėja (mėnesinių nebuvimas): atspindi nenorą būti moterimi, priešiškumą sau pačiai, savo moteriškumo nepripažinimą.

Gimdos kraujavimas: kraujo ištekėjimas iš gimdos simbolizuoja išeinantį džiaugsmą. Džiaugtis trukdo senos nuoskaudos, pyktis.

Cista ir kiaušidžių uždegimas: kiaušidės simbolizuoja kuriamąją moterystės galią.
 Kiaušidžių ligos – tai problemos, atsirandančios realizuojant šiame pasaulyje savo moteriškąjį pradą. Šį vyksmą trikdo negatyvūs minčių dariniai, kurie nukreipti prieš moteris ir prieš vyrus.

Frigidiškumas, orgazmo nebuvimas:

1)      Labai dažnai frigidiškumo priežastis būna baimė. Bijoma įvairių dalykų: gyvenimo, vyrų, tėvų;

2)      Griežtas tėvas, pamišęs dėl moralės ir padorumo, gąsdinantis dukrą prievartautojais ir jaučiantis panieką prostitutėms, nenoromis formuoja dukrai ngatyvų pasąmoninį požiūrį į seksą;

3)      Lytinio gyvenimo problemas sukelia nepasitikėjimas vyrais ir apskritai visa kuo gyvenime. Moteriai kyla įtampa, ji negali atsipalaiduoti ir todėl nepatiria pasitenkinimo;

Frigidiškos moterys į savo gyvenimą fizinio pasitenkinimo neįsileidžia, jos nemoka mėgautis seksu. Joms trūksta dvasinės ir fizinės sferos pusiausvyros. Prioritetas atiduodamas dvasiai, o fizinis pradas neigiamas. Tam palankas sąlygas gali sudaryti ne tik baimės, bet ir įsitikinimas, kad seksas – tai blogai, nuodėmė. Tokios moterys, idanį pateisintų savo bejausmiškumą, dažnai į gyvenima prisitraukia nevykusius partnerius. Seksą jos stengiasi pakeisti kitais dalykais.

Nėštumas

Motinos mintys įdiegiamos į pasąmoninę vaiko elgesio programą ir paskui veikia jo sveikatą bei likimą. Pvz jei motina nėštumo metu galvojo apie abortą, tai toks vaikas bus ligotas, jo imuninė sistema bus silpna, nes negatyvus motinos ketinimas vaiko pasąmonėje paleidžia veikti susinaikinimo programą.

Nėščiųjų toksikozės: jei moteriai toksikozė, tai reiškia, kad ji pasąmoningai nenori turėti vaiko. Jos organizmas atstumia vaisių.

Persileidimas:

1)      Tai įvyksta dėl didelės pasąmoninės baimės. Baimė dėl vaiko gimimo, dėl ateities, nepasitikėjimo vyru, savo jėgomis;

2)      Moteris jaučia, kad pasirinktas netinkamas nėštumo ir vaiko gimimo laikas;

3)      Moteris pasąmonėje nenori gimdyti, jos organizmas atstumia vaisių (kaip ir toksikozės atveju).

Nevaisingumas: viena svarbi pasąmonės funkcija yra garantuoti sveikų ir gyvybingų palikuonių atsiradimą šiame pasaulje.

1)      Jei moteris nevaisinga, tai reiškia, kad jos pasąmonėje užkoduotas toks elgesio modelis, kuris naikina būsimo vaiko sielą (didžiulė motinos pasąmoninė agresija vaiko pasąmonėje bus sustiprinta daugybę kartų, toks vaikas bus negyvybingas);

2)      Nevaisingos moters pasąmonėje veikia vaikų naikinimo programa;

3)      Moteris, kurios pasąmonėje slypi panieka vyrui, yra nevaisinga, nes ji niekina dvasią. O niekinantis moterį vyras neigia tą, kas žemiška, ir turi ligotą kūną. Ir dažnai tampa impotentu;

4)      Pastoti moteriai gali trukdyti nedori ketinimai;

5)      Baimė ir pasipriešinimas gyvybės vyksmui, netikrumas dėl ateities taip pat gali būti nevaisingumo priežastis. Kai pasąmoningai nepasirengta gimdyti, dėl pastojimo problemų bus.

Pieno liaukos

Jos simbolizuoja motinišką rūpestį, puoselėjimą, maitinmą, žindymą.

Pienoliaukų susirgimai: tai atsisakymas „maitinti“ save, meilės ir dėmesio sau bei rūpinimosi savimi stoka. Svarbiausias principas yra toks: „pradžioje – artimam, o tik paskui – sau“. Yra užmirštamas priesaikas: „mylėk savo artimą kaip pats save.“

Cistos ir sukietėjimai: šie negalavimai atspindi rūpinimosi perteklių, bereikalingą protekciją. Moteris taip kažkuo rūpinasi, kad tiesiog užgniaužia save kaip asmenybę. „viskas kitiems, o aš paskui.“

Mastitas:

1)      Mastitą sukelia baimė ir pernelyg didelis nerimas dėl vaiko, kaštligiškas rūpestis. Jums atrodo, kad nesusitvarkysite;

2)      Kartais mastitą gali sukelti elementarių žinių, kaip rūpintis savo krūtimis, trūkumas.

Nepakankamai išsivyščiusios pieno liaukos: mažų krūtų priežastis dažniausiai viena – moteriškumo atsisakymas. Tokiais atvejais kiti antriniai lytiniai požymiai taip pat būna silpni.

Vyrų ligos

Vyrų ligos – tai neteisingo vyro požiūrio į patį save ir į moterį rezultatas. Vyras, neigiantis savo vyriškumą ar abejojantis savimi, suserga lytinių organų ligomis. Jeigu vyras jaučia neigiamas emocijas priešingai lyčiai, tai panačių susirgimų neišvengs. Vyro lytinių organų būklė atspindi jo seksualinės energijos kiekį bei kokybę.

Seklidės,varpa ir prostata: šie organai simbolizuoja vyriškus principus ir vyriškumą, o jų susirgimai atspindi sukauptas nuoskaudas ir pyktį, pretenzijas ir nepasitenkinimą seksualiniu partneriu.

1)      Jei nerimaujama dėl savo vyriškumo, tai atsiras lytinių organų problemų. Vidinės baimės slopiną vyriškumą. Negalima ne tik neigti savo vyriškumo ir jėgos, tačiau pavojinga netgi abejoti savim, savo sprendimų teisingumu;

2)      Seksualinė įtampa ir kaltės jausmas dėl sekso taip pat gali sukelti ligą;

3)      Su amžiumi problemos vyrams gilėja. Tai vyksta dėl to, kad vyrai pradeda pasiduoti įsitikinimams, kad sensti. Tai daro saavo juoda darbą.

Impotencija:

1)      baimė, įtampa, kaltės jausmas dėl sekso silpnina potenciją ar netgi viiškai ją užgesina;

2)      Potenciją silpnina pyktis ant sekso partnerės, taip pat senos nuoskaudos moterims;

3)      Pasąmoninė jaunuolių impotencijos priežastis gali būti moterų ir motinos baimė;

4)      Potenciją silpnina abejojimas savo vyriškumu bei veiksmų teisingumu;

5)      Socialiniai įsitikinimai ir pojūtis, kad sensti, taip pat gali būti lytinės funkcijos susilpnėjimo priežastis.

Greitas sėklos išsiveržimas:

1)      šio sutrikimo priežastis paprastai būna žinių apie seksą stoka, taip pat abejonės, baimės ir nepasitikėjimas savimi;

2)      greito sėklos išsiveržimo priežastis gali būti ūmumas ir nesivaldymas, tiap pat noras viską daryti greitai, neatidėliotinai, - skubėjimas gyventi.

Venerinės ligos

Sifilis, gonorėja, pūslelinė, trichomonozė, ŽIV:

1)      Kaltės jausmas dėl sekso ir poreikis būti nubaustam, įsitikinimas, kad genitalijos nuodėmingos ir nešvarios, priešiškumas savo lyties organams – svarbiausios priežastys, kodėl sergama venerinėmis ligomis;

2)      Aukštas pasąmoninės agresijos (nuoskaudos, pyktis, neapykanta) lygis priešingai lyčiai, moterų ar vyrų skirstymas į blogus ir gerus, į švarius ir purvinus sukelia lytinių organų uždegimus;

3)      Viena pagrindinių venerinių ligų priežasčių yra paleistuvystė ir svetimavimas – ji ne tik sukelia ligą, bet ir sekina gyvybines organizmo jėgas;

4)      ŽIV sukelia tos pačios, jau minėtos priežastys, tik sustiprintos didelio bejėgiškumo, nevilties, nusivylimo žmonėmis ir gyvenimu. Tokie žmonės įsitikinę, kad yar niekam nereikalingi. Jų pasąmonėje slypi didelis priešiškumas sau.

Kūnas

Kūnas reaguoja į kiekvieną mūsų mintį. Sveikata ir puikia savijauta – į geras mintis ir į meilę bei rūpestį juo, o skausmu ir kančiomis – į pražūtingas mintis.
 Mūsų kūnas – mūsų minčių atspindys. Todėl jei norime pakeisti savo kūna, pvz padaryti jį  lieknesnį, gražesnį, tai pirma reikia keisti savo mintis. Labai svarbu pamilti ir priimti savo kūną tokį, koks jis yra. Ir tik paskui veikti.

Kairioji kūno pusė simbolizuoja jautrumą, visa ko absorbavimą, moteriškąją energiją, moterį, motiną.

Dešinioji kūno pusė simbolizuoja vyriškąją energiją, vyrą, tėvą.

Antsvoris, nutukimas:

1)      Antsvorį skatina baimė ir apsaugos poreikis. Dažnai apkūnūs žmonės jaučiasi nesaugūs, o riebalai atlieka apsauginę, buferinę funkciją;

2)      Apkūnūs žmonės labai jautrūs, o kadangi jie negali susitarkyti su savo jausmais, tai reiabalai simboliškai padeda jiems susilpninti nepageidaujamas emocijas ir nemalonius išgyvenimus;

3)      Nutukimas – tai viena iš autoagresijos apraiškų. Žmogus taip nepatenkintas savimi ir taip dažnai kritikuoja bei bara save, kad kūnas priverstas gintis. Visus nutukusius žmones jungia viena ypatybė – nemeilė sau;

4)      Labai dažnai žmogus meilės ir nepasitenkinimo gyvenimu trūkumą stengiasi pakeisti valgiu, nes tuštumos siela nepakenčia;

5)      Užslėptas pyktis ir nenoras atleisti gali būti antsvorio priežastimi, apkūnūs žmonės labai įžeidūs;

6)      Nutukimą gali sukelti motinos nerimavimas dėl vaikų sveikatos;

7)      Labai dažnai apsiryjimas yra neurotinis pozityvių pasąmonės ketinimų įgyvendinimo būdas. Valgiu žmogus gali stengtis kompensuoti jausmų stoką. Kai trūksta meilės ir pasitenkinimo gyvenimu, žmogus greitą, momentinį pasitenkinimą bando pasiekti valgydamas.

Sąnariai

Simbolizuoja gyvenimo tėkmes pokyčius ir judesių lengvumą.

Artritas, reumantizmas:

1)      Ši liga įsivaroma nuolat kritikuojant save bei kitus. Žmonės su skausmais sąnariuose visada ir visur stengiasi būti „tobuli“ ir nori, kad aplinkinis pasaulis taip pat būtų tobulas. Jiems tai tampa „nepakeliama našta“;

2)      Reumatikai labai kritiškai nusiteikę aplinkinių atžvilgiu;

3)      Tokių žmonių mintyse labai daug prievartos, jie nemyli savęs ir jaučia, kad pasaulis jų nemyli taip pat. Gyvenimas jiems atrodo sunkus ir nepakeliamas. Jiems atrodo, kad ant jų užgriuvo pernelyg sunki našta, tačiau tą nepakeliamą našta jie sau užsiverčia patys;

4)      Artritu dažniausiai serga pagyvenę žmonės, nes jie pasidaro nelankstūs, jų įsitikinimai pasensta;

5)      Kartais artritas trukdo pasireikšti pykčiui, įtūžiui ir neapykantai.

Kaklas

Kaklas simbolizuoja lankstumą, gebėjimą matyti tai, kas vyksta šalia ir už nugaros. Kaklo problemos – tai užsispyrimas, nelankstumas, nenoras matyti kitų klausimo aspektų.

Nugara

  Nugara is stuburas simbolizuoja lanksčią gyvenimo atramą. O nugaros ir stuburo problemos rodo, kad žmogaus gyvenime nėra atramos ir palaikymo. Tokie ligoniai gyvenimą suvokia kaip nepakeliamą naštą, nuolatinį vargą ir kančią.
  Apatinės nugaros dalies negalavimus dažnai sukelia baimė dėl pinigų, savo materealinės gerovės.

Kojos

Kojų būklė rodo, kaip mes gyvenime judame į priekį.

Negalavimai susiję su keliais: negebėjimas nusižeminti.

Kojų susirgimai:

1)      Tokio pobūdžio negalavimai praneša apie didelę ateities baimę. Taip pat tai yra nenoras arba baimė judėti į priekį;

2)      Kojų negalavimus gali sukelti tikslo nebuvimas arba neteisingai pasirinkta gyvenimo kryptis.

Oda

Odos susirgimai:

1)      Ligos apraiškos odoje – giliai užslopintos negatyvios emocijos, kurias organizmas sieka pašalinti. Tai gali būti nerimas, baimė, nuolatinės grėsmės pojūtis, susierzinimas, nekantrumas, pyktis. Tokiais atvejais oda veikia kaip apsauginis vožtuvas, per kurį visi tie teršalai išeina laukan;

2)      Bejėgiškumo jausmas;

Alergija, dilgėlinė:

1)      Emocinės savikontrolės trūkumo požymis;

2)      Pasąmonė tokiu būdu iškelia į paviršių tuos jausmus ir emocijas, kuriuos žmogus slopina savyje (kurie teršia sielą., pvz: susierzinimas, nuoskaudos, gailestis, pyktis);

3)      Alergija reiškia, kad žmogus ko nors nepriima, negali pakęsti. (maisto produktai, medžiagos, kurios provokuooja alergines reakcijas, - tai nėra alergijos priežastis. Priežastis viduje, o ne išorėje.);

4)      Alergija dažnai pasitaiko vaikams, kadangi vaikai dar neišmokę kontroliuoti savo emocijų. Alerginė vaikų reakcija – tėvų elgesio atspindys;

5)      Šis susirgimas rodo, kad žmogų drasko neapykanta, kad jis slepia, slopina savyje agresiją. Visi tie jausmai ieško kelio į paviršių.

Bėrimas, niežulys:

1)      Išbėrimas – tai visoks susierzinimas, išeinantis per odą į paviršių. Žmogaus kažkas netenkina, jis slepa savo jausmus;

2)      Žmogus susiteršia savo elgesiu ar veiksmais ir dabar valosi;

3)      Niežulį gali sukelti nuslopinti norai;

4)      Nepasitenkinimas, pavydas. Niežulys – pasąmoninis aistros analogas, o odos kasymas pakeičia simbolinį pasitenkinimo aktą. Žmogus nori pasitenkinti, tačiau to neleidžia moraliniai įsitikinimai ar pan.

5)      Suerzinta oda duoda signalą, kad žmogaus gyvenime trūksta ramybės ir švelnumo, dėmesio ir paglostymų.

Egzema, neurodermitas:

1)      Šios negalios praneša apie labai didelį pasipriešinimą, kokios nors situacijos ar žmogaus nepriėmimą;

2)      Šias ligas gali sukelti didelis stresas. Tkoiais gyvenimo momentais į paviršių išsilieja milžiniška agresija;

3)      Pavydas, susierzinimas, smerkimas ir panieka;

4)      Vaikų egzema susieta su tėvų elgesiu. Vėliau, kai vaikas auga, jis jau pats formuojasi sau ligą, remdamasis senomis tėvų mintimis, senais savo išgyvenimais;

Psoriazė:

1)      Psoriazės priežastis gali būti didelis kaltės jausmas ir noras bausti save;

2)      Psoriazė dažnai atsiranda po stresinių situacijų. Tokių pernelyg didelių apkrovų metu žmonės numarina vienus ar kitus savo jausmus, pvz: pasitikėjimą, meilę, vidinį saugumą;

3)      Psoriazės – ligoniai labai linkę šlykštėtis. Kai kurie turi silpnybę švarai.

Vitiligo:

1)      Šis susirgimas atspindi susvetimėjimą, nutolimą nuo realaus pasaulio. Tarytum žmogus nėra tarp savų, nesijaučia visaverčiu visuomenės nariu.

Spuogai, inkštirai: pagrindinė priežastis - nepasitenkinimas savimi, savo išvaizda.

Furunkulai: paviršių išsiveržęs pyktis, nuolatinis vidinis virimas ir burbuliavimas.

Utėlėtumas: leidžiama kitiems žmonėms „kapstytis“ jūsų galvoje ir mintyse, kištis į jūsų gyvenimą.

Grybelis, pėdų epidermofitija: žmonės turintys grybelį labai įsikabinę į senus išgyvenimus bei nuoskaudas. Jų įsitikinimai senai supelijo, jie nenori išsiskirti su praeitimi ir leidžia juos valdyti. Tai trukdo judėti į priekį.

Nagai

Įasmenina gynybą.

Nagų susirgimai: žmogus jaučia bejėgiškumą, nuolatinį pavojų, grėsmę. Jiems būtina pasirūpinti savo saugumu. Tokių baimių priežastis gali būti iš pačio žmogaus sklindanti panieka ir pasibjaurėjimas.

Plaukai

Žmogaus gyvybynės jėgos simbolis. Jie atsipndi asmens vidinę būseną. Sendami žmonės savo gyvybinę energiją pragaišina savo negatyviomis mintimis ir emocijomis.

Plaukų slinkimas, nuplikimas:

1)      Plaukų slinkimą sukelia baimė, didelė vidinė įtampa;

2)      Pliki žmonės stengiasi kontroliuoti tiesiog viską. Jie nepasitiki gyvenimu;

3)      Didelė psichinė įtampa, depresija gali sukelti plaukų slinkimą;

 Infekcinės ligos, uždegimai

Organizmo uždegimas reiškia, jog „karščiuoja“ mūsų sąmonė, vaizduotė. Tokią būseną gali sukelti didelis pyktis, įtūžis, nuoskauda, noras atkeršyti, baimė. „Karščiuojančios“ mintys pasireiškia votimis, pūliniais, karštlige.

Mikrobai ir virusai patys savaime nėra agresyvūs, tačiau pakliuvę į agresyvią terpę jie sukelia ligas.

Gripas ar bet koks peršalimas praneša, jog jūsų gyvenime pernelyg daug vienu metu įvykių, kurie kelia įtampą, netvarką, susierzinimą ir sąmyšį. Prisikaupė didelių ir mažų emocinių problemų, nuoskaudų.

Traumos ir nelaimingi atsitikimai

Traumines situacijas mes susikuriame patys. Kaltės jausmas, didelis pyktis, neapykanta ir nepaprastas sueierzinimas bei nuoskaudos, pavydas. Šios emocijos paleidžia susinaikinimo mechanizmą.

Pyktis, noras keršyti, taip pat nevilties pojūtis akimirksniu prietraukia nelaimingą atsitikimą ar trauminę situaciją.

Bet koks skausmas – tai pirmas kaltės jausmo požymis. Tai gali būti fizinis ir sielos skausmas. Kaltė visada ieško bausmės, o bausmė sukelia skausmą ir kančias. Chroniškas skausmas yra pastovaus kaltės jausmo požymis.

Sumušimai, mėlynės, nudegimai, skauduliai, opos, žaizdos: neišleistas į išorę pyktis. Jis grįžta atgal žaizdų ir skausmo pavidalu.

Kaulų lužiai ir skilimai: tai maištas prieš svetimą valdžia, nesugebėjimas ir nemokėjimas apginti savo interesų.

Išnirimai, raumenų ir sausgyslių patempimai: pyktis ir įniršis, pyktis ir pasipriešinimas, nuoskaudos, noras keršyti – dalis negatyvių emocijų, galinčių sukelti tokio pobūdžio traumas.

Skydliaukė

Šis organas simbolizuoja kūrybinę saviraišką, o jo susirgimai liudija, kad yra saviraiškos problemų.

Struma:

1)      Skydliaukės padidėjimas rodo, kad yradaromas didelis spaudimas. Tiksliau, pats žmogus sau daro spaudimą per aplink esančius žmones. Jums atrodo, kad gyvenimas jus puola, kad jus nuolat žemina, o tai jums reikia visa tai kęsti. Žmogus jaučiasi auka, negalinti išreikšti savo asmenybės. Asmenį kamuoja nuoskauda dėl primetamų jums gyvenime dalykų. Jums atrodo, kad gyvenimas sudarkytas;

2)      Dažnai struma atsiranda žmonėms, kurie neišreiškia negatyvių minčių ir emocijų, smulkios nuoskaudos ir pretenzijos „kamuoliu“ įstringa gerklėje;

3)      Kai struma atsiranda vaikams, liga atspindi tam tikrus vaiko ir tėvų santykius.

Augliai, cistos

Jie susidaro tuomet, kai sieloje sulaikomos senos nuoskaudos ir sukrėtimai. Juos jūs nolat „persukate“ galvoje, puoselėjate, kaupiate tam tikroje savo kūno vietoje. Ryžtingas senųjų nuoskaudų atsikratymas visiškai išgydo bet kokį auglį.

Kita auglių atsiradimo priežastis – stiprėjantis ir didėjantis priešiškumas pasauliui, sau, žmonėms. Formuojasi įsitikinimas, kad gyvenimas neatneš nieko gera.

Kartais augliai, tai vis didėjantis ir „išsikerojantis“ sąžinės graužimas.

Vėžys

Tai sena, užslėpta nuoskauda, pyktis ir įniršis, neapykanta ir noras atkeršyti, - šios pragaištingos emocijos tiesiog „ryja“ kūną. Tai gili, pasąmoninė, negyjanti sielos žaizda, didelis ir nuėjęs gilyn vidinis konfliktas su pačiu savimi ir aplinkiniu pasauliu.

Puikybė, kaltės jausmas ir savibauda, smerkimas ir panieka, priešiškumas žmonėms, - pagrindinės vėžio priežastys. Jeigu žmogus savo pasaulėžiūra supanašėja su vėžio ląstele, tai jis savo kūne sukuria vėžį. Žmogų sunaikina jo pasaulėžiūra.

Vėžinio auglio išgydymas – tai visų pirma vėžinės pasaulėžiūros atsikratymas.

Ligos lokalizacija – taip pat priklauso nuo mūsų minčių bei emocijų:

·         Gimdos vėžys – tai „mirtinos“ moters nuoskaudos vyrui, dėl kurių ji nenori gyventi. Vyrams taip pat, vėžys gali pažeisti prostatą arba seklides – tuos organus, kurie atsakingi už vyriškus principus;

·         Krūties vėžys reiškia, kad moteris visiškai nevertina savęs, atsisako rūpesčio savimi, neskiria sau dėmesio, o paskui „mirtinai“ įsižeidžia ant kitų žmonių, nes jie su ja blogai elgiasi;

·         Virškinimo trakto augliai atspindi tolerancijos situacijoms bei žmonėms stygių, taip pat nesugebėjimą atsikratyti visa to, kas gyvenime jau nebereikalinga;

·         Kvėpavimo organuose atsiradęs auglys atspindi didelį nusivylimą gyvenimu;

Alkoholizmas

Žmonės kenčiantys nuo pernelyg didelės traukso svaigalams, pasąmonėje turi tam tikrų elgesio programų. Jos paveldimos arba formuojasi dėl didelių emocinių sukrėtimų. Norint išgydyti alkoholizmą, svarbu surasti šias programas, jas neutralizuoti ir sukurti naujas, kurios skatintų gyventi blaiviai ir sveikai. Norint atsikratyti seno žalingo įpročio, būtina sukurti naują, gerą įprotį.

Alkoholizmas – tai asmenybės liga, ir alkoholis yra savotiški vaistai sergančiai sielai. Kitaip sakant, ligą iš pradžių sukuria ne alkohoolis, o ligota žmogaus siela. Ir jam atsiranda liguistas poreikis narkotiniam cheminiam preparatui, kuris palengvintu jo būklę. Todėl pirmiausia reikia gydyti ligonio sielą, o narkotiko poreikis nuslops savaime.

Įsivaizduokite žmogų, turintį nesveiką širdį. Jam būtinas nitroglicerinas, kad sumažintų kraujagyslių spazmus ir palengvintų jo būklę. Šis preparatas faktiškai negydo ir ligos priežasčių nepašalina. Tačiau kas gi atsitiks, jei staiga ligonis nebegaus šito vaisto? Jis gali mirti. Todėl tokiam ligoniui pirmiausia reikia išgydyti širdį, pašalinti susirgimo priežastis, ir tada nebereikės nitropreparatų.

Toks yra ir alkoholikas. Jo siela serga. Ji užsikrėtusi baimės ir neapykantos, pavydo ir nuoskaudos, pykčio ir nusiminimo virusu. O alkoholis šias destruktyvias emocijas padeda laikinai neutralizuoti.

Alkoholikais tampa tik tie žmonės, kurių aukštas sąmonės ir psąmonės agresijos lygis.

Negatyvios emocijos bei mintys, galinčios sukelti alkoholizma:

·         visokios baimės,

·          kaltės jausmas ir siekis bausti save;

·         apgailestavimas dėl praeities;

·         ilgesys ir nuobodulys;

·         vienatvės jausmas;

·          nuoskaudos, pyktis, panieka ir neapykanta;

·         pretenzijos, priešiškumas, pasišlykštejimas, pavydas;

·         nepasitekinimas savimi, gyvenimu ir aplinkiniu pasauliu;

·         neviltis, nepilnavertiškumo kompleksas;

·         abejojimas savo vyriškumu arba moteriškumu.

Rūkymas

Žmonės rūko ne iš malonumo, o dėl susijusių su rūkymu asociacijų. Augant ir bręstant kriterijai keičiasi.

Galimos asociacijos:

·         Nepriklausomybės jausmas, jausmas, jog esi suaugęs;

·         Jausmas, kad esi priimtas į komapniją, į bendravimo procesą, tapimas grupės dalimi;

·         Gero gyvenimo, komforto ir ramybės jausmas, vidinio minkštumo jausmas;

·         Emocinės savikontrolės, atsipalaidavimo pojūtis;

·         Atsiranda minties kryptingumo, susikaupimo pojūtis, minčių proceso, mąstymo sureguliavimas;

·         Subtilumo, unikalumo jausmas;

·         Vyriškumo pojūtis;

·         Darbingumo padidėjimas;

·         Prastumto laiko pojūtis, polsis, atsipalaidavimas;

·         Cigarete „pradedama nauja diena“, pajuntamas dienos ritmas;

·         Rukymas padeda pademonstruoti materealią gerovę ir kt.

Rūkantys žmonės vienaip ar kitaip neigia gyvenimą. Jie, naikindami save cigaretėmis, nemyli nei savęs, nei gyvenimo.

Vaikų ligos

Visos vaikų ligos – tai jo tėvų elgesio ir minčių atspindys. Vaikas atspindi tėvą ir motiną. Vaiko pasąmonėje slypi tėvų mintys, emocijos ir jausmai.

Kai namuose triukšmas, tėvai ir artimieji kivirčijasi, tai vaikas dažnai reaguoja ausies uždegimu arba broncų bei plaučių ligomis.

Nėščios moters minčių ir emocijų būsena labai svarbi būsimo vaiko sveikatai. Mintys apie nepageidaujamą nėštumą, gimdymo baimė, pavydas, nuoskaudos vyrui, konfliktas su tėvais, - visa tai persiduoda vaikui ir jo pasąmonėje atsiranda susinaikinimo programa. Toks vaikas pasaulį išvysta jau su nusilpusia imunine sistema ir tiesiog iškart, gimdymo namuose, suserga infekcinėmis ligomis.

Diatezės, alergijos, enteritai, stafilokokinės infekcijos – visa tai negatyvių tėvo ir motinos minčių rezultatas.

Kai vaikai jaučia visokias baimes, priežastis vėlgi yra tėvų elgsena.

Sklando nuomonė, esą vaikai kvailesni už suaugusiuosius ir pastarieji vaikus turi mokyti. Tačiau vaikai žino kur kas daugiau nei suaugusieji. Vaikai – tai atviros sistemos. Nuo pat vaiko gimimo suaugusieji „uždarinėja“ jas, primeta mažiesiems savo pasaulio suvokimą ir elgseną.

 Gailestis ir užuojauta – ne meilė. Būkite šiltos širdies, bet ne užjautūs. Turėkite gerą širdį. Su džiaugsmu ir meile padėkite žmonėms. Suderinkite savyje meilę kitiems ir meilę sau. Svarbu suprasti, kad su kitu žmogumi galima pasidalyti tik tuo, ką pats turi. Jeigu manyje daug gerų ir šviesių jausmų, tai aš galiu dalį jų atiduoti pasauliui.

Mažo amžiaus vaikams ligos pasireiškia dėl situacijos šeimoje.

Kaip moterys vertina savo tėvus, o vaikinai motinas? Pretenzijos jiems, nepasitenkinimas atspindi dali ligos priežasties.

Užhipnotizuotas ar narkozės veikiamas žmogus alergiškai nereaguoja. Vadinasi, esant alerginėms reakcijoms, svarbiausia vaidmenį vaidina sąmonė.

„Aš moku spręsti visas savo gyvenimo problemas, nes savo gyvenimą kuriu aš pats. Tai reiškia, jog iš bet kokios situacijos visuomet surandu geriausią išeitį. Ir jei dabar mano gyvenime yra neišsprestų problemų, tai aš visas asvo jėgas skiriu joms. Aš prašau savo pasąmoninį protą sukurti naują elgesio bei mąstymo modelį, kad tas rūpestis būtų sutvarkytas pačiu geriausiu būdu. Aš visiškai pasitikiu savimi ir visata. Todėl esu ramus. Aš noriu būti sveikas, mėgautis ir džiaugtis gyvenimu. Tai mano pasirinkimas.“

„Veiksmas lygus atoveiksmiui“ – fizikos dėsnis.

„Nėra neišgydomų ligų, yra neišgydomų ligonių“

Kaip funkcionuoja sveika ląstelė? Visų pirma ji rūpinasi visu organizmu ir vykdo jo labui savo specifines funkcijas. Ir organizmas atsako jai tuo pačiu: duoda tai ląstelei viską, ko reikia. Sveika, normali ląstelė „supranta“, kad jos gerovė priklauso nuo viso organizmo gerovės, todėl visas savo jėgas atiduoda jam. Normaliai ląstelei visas organizmas – tai Dievas, jo gyvenimo, gerovės ir klestėjimo šaltinis.

Kaip elgiasi vėžinė ląstelė? Jai nesvarbūs viso organizmo interesai. Ji rūpinasi tiktai savimi. Ji nežino, iš kur gauna visas maistines medžiagas. Vėžinė ląstelė netgi neįtaria, kad savo elgesiu naikina visą organizmą, o tai reiškia, kad po organizmo mirties žus ir ji pati. Kitaip sakant, savo veiksmais, savo gyvybine veikla vėžinė ląstelė naikina ir visą organizmą, ir save pačią.

Tačiau visata, šitas vientisas organizmas, kuriame mes gyvename, negali leisti, kad vienas žmogus su vėžine pasaulėžiūra sunaikintų viską aplinkui. Todėl toks žmogus pagal visatos įstatymus turi būti sunaikintas pats. Taigi, žmogų sunaikina jo pasaulėžiūra.

Vėžine pasaulėžiūra dabar užsikrėtę daugybė žmonių. Kaip tik dėl to mirtingumas nuo piktybinių auglių, kaip skelbia statistika, užima antrą vietą. Tokie žmonės pasiruošę sunaikinti pasaulį, kuriame jie gyvena, dėl tariamo jo netobulumo. Jie niekina, įsižeidžia, nekenčia ir keršija, mintimis naikindami planetą ir visatą. Turintys vėžinę pasaulėžiūrą žmonės paprasčiausiai nesupranta, kad aplinkinis pasaulis – tai jų pasaulis. Ir generuodami destruktyvias mintis, jie naikinasi patys. Visata labai harmoninga, teisinga ir tobula. Nes joje veikia univeraslus įstatymas: „Kiekvienam atlyginama pagal jo tikėjimą, pagal jo mintis“. Žmonės turi suprasti, kad ne visata yra ydynga, o jų susikrtas šio pasaulio modelis.